Kai kalbi, kalbėk ramiai, kai eini, kelk kojas aukščiau.
|
Ir tūkstančio li kelias prasideda nuo pirmojo žingsnio.
|
Pats brangiausias tarp dangaus ir žemės – žmogus.
|
Sieną stato viena, o naudojasi dvi šeimos.
|
Padėsi artimui – patirsi džiaugsmą.
|
Žmogus – gyva brangenybė, turtas – mirusi.
|
Geriau artimas rūpestis, negu tolima užuojauta.
|
Pirmąją nakties pusę galvok apie savo trūkumus, antrąją – apie kitų.
|
Per didelis nuolankumas slepia puikybę.
|
Jei abejoji žmogum – neduok jam darbo, o jei davei – pasitikėk.
|
Jeigu kiekvienam įtiktum, priešų neturėtum.
|
Per didelis džiaugsmas pagimdo liūdesį.
|
Oras pasikeičia po valandos, žmonės – po kartos.
|
Netalentingas žmogus kaip grybas – išauga didelis, o šaknys nestiprios.
|
Žirgą puošia ne balnas, žmogų – ne drabužiai.
|
Arklys su nutrinta nugara baikštus, žmogus su nešvaria sąžine – neramus.
|
Visi arkliai klumpa, visi žmonės klysta.
|
Pasibaidęs žirgas atneša nelaimę, supanikavęs žmogus pražudo darbą.
|
Neprašyk iš žmonių pagalbos ir jie tau bus malonūs.
|
Iš žmogaus veido jo minčių neatspėsi.
|
Kai yra vyno ir arbatos bus ir draugų.
|
Išminčius, kuris viską tik matė, nevertas to, kuris bent vieną daiktą padarė savo rankomis.
|
Neryžtingas žmogus, kaip neužgrūdintas kardas.
|
Geriau vieną dieną būti žmogumi negu tūkstantį dienų jo šešėliu.
|
Įsigyti gerą kaimyną tas pats, kas rasti lobį.
|
Išauklėtas žmogus tylėdamas stebi žaidimą šachmatais.
|
Tas, kuris sutvardė pyktį, nugalėjo stiprų priešą.
|
Ne vynas nugirdo žmogų, žmogus prisigeria pats; ne ydos išveda žmogų iš kelio, žmonės patys iš jo pasitraukia.
|
Žirgo kliaudos – paviršiuje, žmogaus ydos – viduje.
|
Leopardas po mirties palieka kailį, žmogus – gerą vardą.
|
Jeigu tu nieko nepadarysi dėl draugo, visos tavo maldos veltui.
|
Tas, kuris skuba, negali eiti oriai.
|
Gyvatės grožis – jos odoje, žmogaus grožis – jo širdyje.
|
Laistydamas gėles liek šaknis, mokydamas žmogų kreipkis į jo širdį.
|
Pažiūrėsi iš prieko – žmogus, pažiūrėsi iš užpakalio – velnias.
|
Anglis išlydo plieną, glamonė sudaužo net užsispyrimą.
|
Kukliausias žmogus yra ir patikimiausias.
|
Kas renkasi nešvarius kelius, sutiks ir piktąją dvasią.
|
Tikros draugystės neiškeisi nė į tūkstantį ristūnų.
|
Teisk save taip, kaip teisi kitus, atleisk kitiems taip, kaip atleidi sau.
|
Turtas puošia būstą, dorybė – žmogų.
|
Ne grožis įvilioja vyrą į spąstus, į juos jis patenka pats.
|
Taisyti kitus galima tada, kai ištaisai pats save.
|
Vienam sunku suvaidinti visą pjesę.
|
Jei nori kur nors sulaukti sėkmės, pasitark su trim seniais.
|
Kai svečiai išeina, šeimininkas atsidūsta.
|
Garbingas žmogus kalba darbais, niekingas liauškia liežuviu.
|
Jei nieko netrokšti, tai nepažinsi ir nerimo.
|
Žmogus, kuris moka daug amatų, šeimos neišmaitins.
|
Žirgą ragina rimbu, žmogų žodžiu.
|
Pažįstamų daug, o draugų mažai.
|
Pavogei adatą, pavogsi ir auksinį.
|
Kai kas nepragyvena nė šimto metų, o įgrista visiems kaip per tūkstantį.
|
Jeigu tavo sąžinė švari, nebijok, kai naktį pabels į duris.
|
Geriau badauti su švaria sąžine, nei apsiryti su nešvaria.
|
Žmogus mato nauda, bet nepastebi pavojaus.
|
Naudingiau mokėti klausytis, negu mokėti kalbėti.
|
Gėlė nežydi šimtą dienų, žmogus nebūna geras tūkstantį dienų.
|
Žemę reikia giliai įdirbti, žinojimą reikia nuolat tobulinti.
|
Ant kitų riaumoja kaip nuožmus tigras, ant savęs cypsi kaip viščiukas.
|
Prieš išjuokdamas kitą, pirma pagalvok apie save.
|
Jeigu širdyje neslepi nieko bloga, nebijok žmonių teismo.
|
Žmogus – lankas, mintis – strėlė, teisingumas – taikinys.
|
Turėdamas tūkstantį laukų panorai dešimties tūkstančių, tapęs imperatoriumi užsigeidei būti šventuoju.
|
Tas, kuris nurodo tavo trūkumus, ne visada priešas, tas, kuris kalba apie tavo vertynes, ne visada draugas.
|
Žmogus, kuris greitai užpyksta, nebūtinai teisus.
|
Jeigu trys žmonės turi bendrą tikslą, jie ir žemę pavers auksu, jei tikslai skirtingi, jie ir auksa pavers dulkėmis.
|
Žmogus turi gerai pažinti pats save.
|
Nuodėmė – paprasta, bet nesek ja, dorybė – paprasta, bet neniekink jos.
|
Padaryti klaidą – nusižengimas, nepripažinti klaidos – nusikaltimas.
|
Stiprus tas, kuris moka nugalėti save.
|
Net minia bailių neatliks žygdarbio.
|
Žmogus dirba – ir žemė dirba, žmogus tingi – ir žemė tingi.
|
Tarp draugų ir vanduo – medus.
|
Akis nemato – širdies neskauda.
|
Geriausi drabužiai – nauji, geriausi draugai – seni.
|
Susitvardysi pykčio akimirką – nereiks atgailauti šimtą dienų.
|
Aukso pasaulyje daug, draugų – mažai.
|
Bokšto aukštį galima nustatyti pagal jo šešėlį, žmogų – pagal žmonių kalbas.
|
Draugo ir per metus nesurasi, o prarasti gali per valandą.
|
Geriau turėt gerą kaimyną arti, negu giminaitį toli.
|
Jei aklo ir vedlys aklas, tai galų gale abu įkris į vandenį.
|
Lengviau lankyti draugus, negu gyventi su jais.
|
Susitikimas su senu draugu tolimoje šalyje panašus į lietų po ilgos vasaros.
|
Nevykėlių visada geras apetitas, nemąstančių ramus miegas.
|
Tigras nejaučia savo jėgos, žmogus nežino savo trūkumų.
|
Seklus vanduo triukšmingas, niekingas žmogus pagyrūniškas.
|
Nėra miško be kreivo medžio, nėra žmogaus, be trūkumų.
|
Žmogaus valios ir Buda nepalauš.
|
Šneka švelni kaip varpelis, o širdis kaip akmuo.
|
Darydamas paslaugą kitam, darai paslaugą sau.
|
Seksi gerais žmonėmis – tapsi geru žmogumi, seksi blogais žmonėmis – miegosi prie šventyklos vartų.
|
Be ištikimo draugo nesužinosi, kokias klaidas tu darai.
|
Vagį irgi apvagia.
|
Su lazda nesuklupsi, paklausęs gero patarimo – neapsiriksi.
|
Skubantiems žmonėms trūksta išminties.
|
Neatsilaikysi vieną kartą, neatsilaikysi ir antrą.
|
Puikybė užtrauks nelaimę.
|
Žmogus su gobšia širdimi panašus į gyvatę, kuri nori praryti dramblį.
|
Kuklus ir be turto linksmas, pasipūtęs ir su turtais niūrus.
|
Kuklaus dangus nenuskriaus, kantraus dangus neapleis.
|
Doras žmogus vengia trijų dalykų: girtuokliavimo, ištvirkavimo ir azartinių lošimų.
|
Nepatyręs vargo, Buda netapsi.
|
Teisus visada didis, neteisus visada niekingas.
|
Jei gerbi kitus, tai gerbs ir tave, jei niekini kitus, tai niekins ir tave.
|
Vieneriems metams – sėk grūdus, dešimčiai metų – sodink medžius , šimtui metų – augink žmones.
|
Kad išplūstum žmogų, ruoštis nereikia.
|
Namuose, kur daug durų, pučia skersvėjai, plepus žmogus užtraukia nelaimę.
|
Kilnus žmogus kalba trumpai ir švariai, netikęs žmogus kalba daug ir tuščiai.
|
Tas, kuris žiūri į kitus, o ne į save, - aklas.
|
Kiekvienas pats sau – geriausias draugas.
|
Geras visada drąsus, drąsus ne visada geras.
|
Neteisingas žmogus neturi tikrų draugų.
|
Rinkis ne namą, o kaimyną.
|
Darbais būk ryžtingas, žodžiais apdairus.
|
Supuvęs medis netinka darbui, blogas žmogus netinka į valdovus.
|
Išėjus svečiams namai atrodo erdvesni.
|
Pažinęs save – protingas, nugalėjęs save – stiprus.
|
Prie stalo geriau valgyti, negu liežuvauti.
|
Šaltą naktį atėjusiam svečiui ir arbata pakeis vyną.
|
Dangus žino, žemė žino, tu žinai, aš žinau – tai kodėl tu sakai, kad to niekas nežino.
|
Kai ateina šaltis ir badas, sąžiningumas ir gėda išeina.
|
Jeigu priešą laikysi avimi, pakliūsi vilkui į nasrus.
|
Rūdys ėda geležį, pavydas – žmogų.
|
Praeities neužmiršk: praeitis – ateities mokytoja.
|
Galima pakeisti drabužius, bet negalima pakeisti charakterio.
|
Pasileidusių moterų saugokis ištisus metus, vagių – kiekvieną naktį.
|
Jeigu nori mesti gėręs vyną, pažiūrėk blaivas į girtą.
|
Kad išmoktum gera, mažai tūkstančio dienų, kad išmoktum bloga, užtenka ir vienos.
|
Už vyro išleista duktė – kaip parduotas laukas.
|
Dideliame medyje visada atsiras sausa šaka, didelėje giminėje visada atsiras elgeta.
|
Protėviai sotina medžius, ainiai džiaugiasi pavėsiu.
|
Turi namą – nebijok speigo, turi sūnų – nebijok skurdo.
|
Ryžiai svetimame lauke atrodo geresni, savi vaikai atrodo mielesni.
|
Jeigu tu turi gerus sūnus, kam tau pinigai?
|
Nesiųsk dukros į šventyklą, kur yra vienuolių.
|
Pati sumaniausia žmona neišvirs košės be ryžių.
|
Kai moteris dirba vyro darbą – šeima klesti, kai vyras imasi moters darbo – šeima nusigyvena.
|
Žemės ir žmonos neužleisk niekam.
|
Kai neturi pinigų, tai ir giminės praeina pro šalį.
|
Miegamajame – vyras ir žmona, už miegamojo – pažįstami.
|
Katės prisiriša prie namų, šuo – prie šeimininko, vaikas – prie motinos.
|
Valstybės pagridas – šeima, šeimos pagrindas – žmogus.
|
Jei našlė nori ištekėti, jos niekas nesulaikys.
|
Vienišius pavalgė – ir visa šeima soti.
|
Lepinti vaiką, vadinasi ruošti jam pražūtį.
|
Lengviau valdyti šalį negu šeimą.
|
Geri želmenys – svetimame lauke, gražios moterys – svetimos žmonos.
|
Nesipyk su žmona vakare, nes turėsi miegoti vienas.
|
Tiktai kvaili ainiai giriasi savo protėviais.
|
Žmoną ima dėl nekaltybės, sugulovę – dėl grožio.
|
Jeigu nepadėjai gyviems tėvams, veltui dedi aukas po jų mirties.
|
Vieną virbą sunku uždegti, vieną sūnų sunku mokyti.
|
Vieno medžio vaisiai būna ir rūgštūs, ir saldūs, vienos motinos vaikai užauga ir kvaili, ir protingi.
|
Graži moteris pasidaro visų negražių priešė.
|
Jeigu vaikų nėra, ne patalas kaltas.
|
Net imperatorius turi neturtingų giminaičių.
|
Gerai dukrai kraičio nereikia.
|
Jei tėvas nemoka arti, tai ir sūnus neišmoks sėti.
|
Su blogu darbininku vargsi metus, su vaildinga žmona – visą gyvenimą.
|
Asilas giriasi, kad jo tėvas – žirgas.
|
Tuos, kuriuos myli tėvai, mylėk ir tu; tuos, kuriuos jie gerbia, ir tu gerbk.
|
Pirma tapk geru sūnum, paskui galėsi tapti ir geru tėvu.
|
Geriau palikti sūnui vieną knygą negu puodą aukso.
|
Geriau turėti ištikimą žmoną negu pilną namą vaikų.
|
Tėvai gali apsieiti be vaikų, vaikai be tėvų neapsieis.
|
Jei vienas sūnus geras, tai kito ir nereikia.
|
Besivaidijančius brolius niekina per šimtą li aplinkui.
|
Pavasaris – geriausias sodininkas, vynas – blogiausias piršlys.
|
Sunkią žaizdą galima užgydyti, suterštos garbės neatgausi.
|
Kai ateina mirtis, visi darbai nutrūksta.
|
Vaistus duoda tik nustačius ligą.
|
Pinigai senatvėje kaip sniegas birželyje,
|
Dangus gelsta prieš lietų, žmogus – prieš ligą.
|
Geriau būti gyvu vargšu negu mirusiu imperatorium.
|
Dangus kiekvienam dovanoja gyvenimą, žemė kiekvienam ruošia mirtį.
|
Galima išsigelbėti nuo ligos, bet ne nuo likimo.
|
Nebijok, kad pasens kūnas, bijok pasenti dvasia.
|
Laukams baisi rudens sausra, žmogui - vargana senatvė.
|
Mirė valdininko motina – gedi visa gatvė, mirė valdininkas – nėra kam nešti karstą.
|
Valdininkas gyvena trumpai, žmogus gyvena ilgiau, velnias gyvena amžinai.
|
Geriau liga sunki negu ilga.
|
Geriau išgelbėti žmogui gyvenimą negu pastatyti septyniasdešimties aukštų pagodą.
|
Gražios gėlės neilgai kvepia, geri žmonės neilgai gyvena.
|
Vaivorykštė, nors ir graži, gyvena neilgai; pušis, nors ir neišvaizdi, žaliuoja šimtmečiais.
|
Medis bijo kirmino, kuris graužia šerdį, žmogus bijo skurdo senatvėje.
|
Galima pasenti ir per vienerius metus.
|
Žolė gyvena vieną vasarą, žmogus - vieną gyvenimą.
|
Nebijok sunkios jaunystės, bijok skurdžios senatvės.
|
Gydytojas, kurį nešioja palankinu, vargšų negydo.
|
Buivolas sensta kas mėnuo, žmogus kas metai.
|
Nemokšos išgydyti negali jokie vaistai.
|
Nuodėminga mirtis – ne didvyriškumas.
|
Šimtamečių kaimiečių yra, šimtamečių valdininkų nėra.
|
Net imperatorius negali nusipirkti dešimt tūkstančių metų gyvenimo.
|
Sulaukus penkiasdešimties metų, jėgos senka metai po metų, šešiasdešimties – mėnuo po mėnesio, septyniasdešimties – diena po dienos, aštuoniasdešimties – valanda po valandos.
|
Žmogus negyvena nė šimto metų, o kančių patiria už tūkstantį.
|
Lengviau surasti tūkstantmetį medį negu šimtametį žmogų.
|
Negerk vandens iš nešvaraus šaltinio, nesiilsėk nuodingo medžio pavėsyje.
|
Mintis sunkesnė už Taišanio kalną ir lengvesnė už gulbės pūką.
|
Tūkstantis gydytojų numarins ir sveiką žmogų.
|
Nuvirtęs medis nemeta šešėlio.
|
Kam buvo lemta gimti, tam lemta ir mirti.
|
Kai kalbi, nešmeižk žmogaus.
|
Lapės kailis geras, jei jis rudas, žodis geras, jei jis teisingas.
|
Jeigu kalbi, kalbėk protingai, jeigu šauki, šauk, kai reikia.
|
Jei kalbi, gerai apgalvok; kai valgai, gerai sukramtyk.
|
Lūpos – nelaimių šaknis.
|
Smulkus lietus gadina drabužius, tylus šnabždesys pakerta pasitikėjimą.
|
Ant minkštos žemės žirgas dažnai klumpa, nuo meilių žodžių žmogui dažnai apsisuka galva.
|
Pilnas butelis tyli, pustuštis – burbuliuoja.
|
Po ilgo lukštenimo gauni grynus ryžius, po ilgo apmąstymo ateina teisybė.
|
Daug žodžių – daug klaidų.
|
Liežuviu žudo kaip ir peiliu, tiktai be kraujo.
|
Paskala be sparnų, o skrenda.
|
Vienas žmogus pamelavo, o šimtai žmonių perša tą melą kaip tiesą.
|
Kiekvienais metais ruoškis sausrai, kiekvieną naktį saugokis vagies.
|
Daug valgysi – dings apetitas, daug plepėsi – neteksi pasitikėjimo.
|
Teisinas žodis kaip vaistas: kartus, bet gydo.
|
Kuo daugiau kalbi, tuo daugiau atsiranda žodžių.
|
Neperskelta lenta lieka sveika, nepasakytas žodis – niekam nežinomas.
|
Kai kalbi lauke, atsimink, kad tave gali išgirsti žolė.
|
Geri su bičiuliu – ir tūkstančio taurelių būna per mažai, ginčijiesi su priešu – ir pusės žodžio būna per daug.
|
Knygos neišsemia visų žodžių, žodžiai neišsemia visų minčių.
|
Vienas geras žodis šildo ne mažiau kaip tris žiemas.
|
Iš dešimties piršlių – devynios apgavikės.
|
Gandas ir kalną gali nuversti, jūrą išdžiovinti.
|
Spygliuoto prožirnio daigai švelnūs, išdavimo kalbos saldžios kaip medus.
|
Žodis tariamas ne veltui.
|
Ilgas siūlas lengvai trūksta, ilga kalba lengvai klysta.
|
Ant išdžiūvusio medžio nėra lapų, iš tuščių žodžių nėra naudos.
|
Ilgi skvernai pinasi tarp kojų, ilgas liežuvis – burnoje.
|
Ilgas liežuvis – takas, kuriuo ateina į namus nelaimė.
|
Beprasmiški žodžiai labiausiai kenkia tiesai.
|
Kai kalba apie mano dorybes, mane apvagia; kai kalba apie mano trūkumus, mane moko.
|
Kartūs žodžiai – vaistai, saldūs žodžiai – nuodai.
|
Jeigu vienas žodis neatveda į protą, tai ir dešimt tūkstančių neatves.
|
Pašnibždom pasakytą žodį galima išgirsti ir už tūkstančio li.
|
Pačios niekšingiausios kalbos – šmeižiko.
|
Tai, kas parašyta ant popieriaus, ir dievai neištrins.
|
Nepasakytas žodis kartais griaudžia kaip griaustinis.
|
Kalbėti gerus žodžius – nereiškia būti geram.
|
Šluok sniegą prie savo namo vartų ir nesijaudink dėl šerkšno ant svetimo namo stogo.
|
Geriau lėtai eiti, negu stovėti vietoje.
|
Nebijok sunkaus darbo, bijok tuščių kalbų.
|
Gėlę prižiūri metus, o gėriesi dešimt metų.
|
Perskaitysi dešimt tūkstančių knygų – nukeliausi dešimt tūkstančių li.
|
Užuot pasikliovęs aukso kalnais, geriau pasikliauk savo rankom.
|
Kiekviename ryžių grūdelyje yra prakaito lašas.
|
Jeigu ari žemę, ankčiau atsikelk; jeigu prekiauji, dažniau skaičiuok.
|
Dirbantis kvailys naudingesnis už miegantį išminčių.
|
Geriau padaryti pačiam, negu prašyti kito.
|
Kai valgai vaisius, neužmiršk žmogaus, kuris pasodino medį.
|
Nuėmęs derlių, neužmiršk ir apie juodas dienas.
|
Iš adatų galima nukalti kirvį, o su kirviais galima pastatyti ir vienuolyną.
|
Kiekviename darbe sunki tik pradžia ir pabaiga.
|
Nesusigundyk pupomis, kurios danguje, surink tas, kurios žemėje.
|
Darbštumo mokosi trejus metus, tingėjimo – tris dienas.
|
Virbus, paruoštus vienai dienai, per dieną ir sudeginsi.
|
Gamink valgį, kai skrandis pilnas.
|
Ko nepadarys plūgas, padarys akėčios.
|
Pasodinęs sorą – pupų nelauk.
|
Ir skruzdės gali perkelti Taišanio kalną.
|
Žmogus ilsisi – naudos nėra, žemė ilsisi – nauda bus.
|
Jei kaimietis neapsės lauko, mieste nerūks dūmai.
|
Ranbiam arkliui bet koks kelias atrodo ilgas.
|
Mergaitė bijo pražiopsoti jaunikį, kaimietis – darbymetį.
|
Tinginio apetitas visada geras, kvailio miegas visada ramus.
|
Tapai kareiviu – nebijok mirties, tapai artoju – nebijok mėšlo.
|
Nepatyręs laimės ir vargo, nepažinsi džiaugsmo ir kančios.
|
Laukas – šeimininkas, žmogus – svečias.
|
Neperėjęs viršukalnės nepasieksi lygumos.
|
Mokytas dykaduonis – kaip debesis be lietaus.
|
Pavėluosi pas žemę valandą, žemė pavėluos metus.
|
Nėra upės, per kurią nebūtų perkėlos.
|
Kuo daugiau valgo, tuo rajesnis daros.
|
Nepasitikėk kalnu – ir kalnas gali nugriūti, nepasitikėk upe – ir upė gali išdžiūti.
|
Sėdint galima pravalgyti ir aukso kalnus.
|
Daugiausia naudos gausi iš to, ką darai nuoširdžiai.
|
Kiaulė miega – auga mėsa, žmogus miega – auga skolos.
|
Gluosnis paskęs vandenyje, bet į kalną nekops.
|
Tinginiui valgant karšta, dirbant – šalta.
|
Nepradėjęs dirbti – darbo nebaigsi.
|
Nepadarytas darbas – prarasta išmintis.
|
Laiką sunku mylėti, bet lengva prarasti.
|
Kelią, kuriuo eini, nutiesė žmonės.
|
Spręsti reikalus eik pats, o ne siųsk kitą.
|
Vyną gertk iš mažos taurelės, žinojimą – iš didelės.
|
Ir šūsnis knygų nepakeis gero mokytojo.
|
Vieną dieną gaudo žuvis, tris dienas tinklą džiovina.
|
Nežinoti – nebaisu, baisu – nenorėti žinoti.
|
Nesimokysi jaunystėje – pasigailėsi senatvėje.
|
Blogai, kai mokytas žmogus valgo, bet nieko neveikia.
|
Tris dienas nepaskaitysi knygos – ir tavo kalba taps nuobodi.
|
Jeigu per dieną nieko neišmokai, vadinasi, visą dieną ėjai atgal.
|
Neperskaityta ligi galo knyga – nenueitas ligi galo kelias.
|
Žemaūgis mokslinčius reikalingas valstybei, drimba nemokša niekam nereikalingas.
|
Jaunas veršelis nebijo tigro.
|
Šaulio menas priklauso ne tik nuo lanko.
|
Tigras nežino, kad miškas sensta; banda nežino, kad žolė džiūsta.
|
Nori sužinoti kelią, paklausk tų, kurie juo ėjo.
|
Dieną neieškok nakties.
|
Net ramiai gyvendamas atsimink apie pavojų.
|
Be vandens niekas niekada nesimaudė.
|
Protingas gydytojas pats savęs negydo.
|
Kvailys nežino apie išminčiaus vertybes, sveikas nesuvokia ligonio kančių.
|
Apsukrus ir velnią privers sau dirbti.
|
Rytą pasodino medį, o vakare jau nori iš jo pjauti lentas.
|
Didelė išmintis ateina per dideles abejones.
|
Varnui nederėtų juoktis iš juodos kiaulės.
|
Ežys galvoja kad jo sūnaus kailiukas švelnus.
|
Žuvis mato masalą, o ne kabliuką.
|
Ten, kur protingas įtikina žodžiu, kvailys veikia kumščiu.
|
Ant skardžio krašto vėlu įtempti pavadžius.
|
Nors bitės nugara ir dryžuota, tigru jos nepavadinsi.
|
Žuvies medyje neieško.
|
Galvodamas apie praeitį, sužinai apie ateitį.
|
Nori matyti toliau, kopk į kalna, nori žinoti daugiau, pasiklausk senių.
|
Neik šukų į budistų vienuolyną.
|
Nepamatęs kalno, nepasikaišyk chalato skvernų, nepamatęs vandens, nenusiauk batų.
|
Kiekviena nesėkmė daro mus protingesnius.
|
Išardė rytinę sieną, kad pataisytų vakarinę.
|
Vištos kiaušinyje neieškok kaulų.
|
Išminčius net sunkią akimirką nepadarys kvailystės.
|
Protingi žmonės dažnai tarnauja kvailiams.
|
Protingas veikia pagal aplinkybes, kvailys – nepaisydamas sveiko proto.
|
Girti save – kvaila, girti žmoną – dvigubai kvaila.
|
Didelė upė teka tyliai, protingas žmogus nekelia balso.
|
Protingas vienoje ir toje pačioje vietoje du kartus nesuklups.
|
Išminčius ir laimingomis dienomis neužmiršta apie vargus.
|
Nepasikliauk laime – kol ji su tavimi, ruoškis jos išėjimui.
|
Kai eini į turgų, nesigirk pinigais.
|
Varnas netūpia nakčiai šalia fenikso.
|
Veikdamas atsargiai gali daug pasiekti, aklai lauždamasis nė vieno darbo nebaigsi.
|
Elnias ir tigras kartu nevaikšto.
|
Nepasikliauk pinigais, pasikliauk protu.
|
Šuo, kuris kanda, dantų nešiepia.
|
Iš pradžių neskaičiuosi, paskui susipainiosi.
|
Eini medžioti tigro – kviesk į pagalbą brolį.
|
Išeini iš namų – žiūrėk į dangų, eini į namus – žiūrėk į žmones.
|
Kai kopi į kalną, atgal neženk nė žingsnio.
|
